Ji – mano draugė. Ji – viltis. –
Į ją grimstu tarsi skenduolis.
Ji saugo paslapty mintis
Ir kloja man palėpėj guolį.
Kai kasdienybėje dūstu,
Kai nepaklūsta sielai kūnas,
Tiktai su vienatve kartu
Ir lengva, ir šviesu man būna!
Akis užmerkiu, bet matau
Aplinkui: žmonės, žmonės, žmonės...
Vienatve, sese, gal ir tau
Jau nusibodusios klajonės?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2008-07-18 01:20:35
Tu sumaišei tikrus draugus,
kai skandinaisi debesy vilties,
kvieteis vienatvę į namus -
žvaigždžių skliautų palėpėn...
Aplinkui žmonės... nusibodę...
net kasdienybė lūžta galvoje,
kai šypsena veide sustingsta,
ir net mintis tave išduoda...
Išmoki pasirinkt teisingai
ir prisidenki nuo žmonių žmogum,
draugystė niekad neišduoda,
tik reikia ja tikėt, kaip savimi...
Kai nuo svajonių ankšta kūne,
Kai siela plazda, netelpa jame,
Lengviau juk išgyventi dviese,
Draugystę tarsi duoną -
dalinantis delne...
Vartotojas (-a): Neko_me
Sukurta: 2008-07-18 00:21:24
žmonės būna verkia dėl to.. o jūs džiaugiatės :)
o pats kūrinys šaunus
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-07-17 18:07:09
Kai kasdienybėje dūstu,
Kai nepaklūsta sielai kūnas,
Tiktai su vienatve kartu
Ir lengva, ir šviesu man būna!
...tiktai labai geros širdies Žmogus taip gali džiaugtis vienatve...tyra lyrika...
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2008-07-17 17:12:50
Taip, vienatvė geriausia draugė. Ji niekada neišduoda.
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2008-07-17 16:52:35
Gerai išreikšta tokia būsena
Anonimas
Sukurta: 2008-07-17 16:34:46
vienatve*
atsiprasau.
Anonimas
Sukurta: 2008-07-17 16:34:18
Hm... idomiau butu, jei rasytumet apie ta vienatve, taip, kad tekste nei vieno zodzio nebutu ""vcienatve"", nes taip...ne.