Ji – mano draugė. Ji – viltis. –
Į ją grimstu tarsi skenduolis.
Ji saugo paslapty mintis
Ir kloja man palėpėj guolį.

Kai kasdienybėje dūstu,
Kai nepaklūsta sielai kūnas,
Tiktai su vienatve kartu
Ir lengva, ir šviesu man būna!

Akis užmerkiu, bet matau
Aplinkui: žmonės, žmonės, žmonės...
Vienatve, sese, gal ir tau
Jau nusibodusios klajonės?