Šypsausi tau, bet ką širdy jaučiu,
Kas pasakyti man šiandieną gali?
Teprisiliesiu lūpų kampučiu
Ir kukliai pasitrauksiu vėl į šalį.
Gal meilė tai? O gal tiktai aistra,
Kuri tik laikiną palaimą teikia?
Kas amžiną nenuoramą supras?! –
O man tave išties suprasti reikia...
Šypsausi tau, bet ką dabar jaučiu,
Paliudyti tik Dievas gali.
Išliejus ašarų tiek daug karčių,
Esu tvirta – ne silpnavalė.
Gyvenimą beprotiškai myliu
Ir šį sonetą mylintiems skiriu!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2008-07-16 01:07:06
Man gera, kai šypsaisi sau,
jei man - tai šimtą kart geriau,
kai klausi - nieko nesakysiu,
o kai pakliūsi - jausiu už Tave ...
Neklauski klausimų kitų jausmuose
kas skiria, o kas amžina ir jungia.
Į klausimus, kurie rūpės labiausia
Atsakymų tiktai nebūna laikinų...
Tik Tu pati sau atsakyt galėsi,
jei to išdrįsi klausti ir išgirsti...
Jei klausi taip - manyk - žinai,
nes bus tik tap, kaip panorėsi....