Šypsausi tau, bet ką širdy jaučiu,
Kas pasakyti man šiandieną gali?
Teprisiliesiu lūpų kampučiu
Ir kukliai pasitrauksiu vėl į šalį.

Gal meilė tai? O gal tiktai aistra,
Kuri tik laikiną palaimą teikia?
Kas amžiną nenuoramą supras?! –
O man tave išties suprasti reikia...

Šypsausi tau, bet ką dabar jaučiu,
Paliudyti tik Dievas gali.
Išliejus ašarų tiek daug karčių,
Esu tvirta – ne silpnavalė.

Gyvenimą beprotiškai myliu
Ir šį sonetą mylintiems skiriu!