Taranuojantys erdvę malūnai, pirmapradžiai minčių siluetai –
po žiupsnelį atogrąžų šūviais, po etiudą tiesos nugalėtiems.
Išskaitytos net juodosios skylės, koordinačių sistemos užmiršo –
skausmo tašką ant stalo paviršiaus iš akladuobių nežiniai žiūrint.
Tiksliai mala sparnuotos sistemos, byra norai po frakciją skalsią –
tik šią naktį geldelės be nieko, o rytoj beprotybės užpiltos.
Kai nutolsta malūnai nuo sapno, o lietus – nebe verksmas ant skruostų –
po kruopelę, po žydintį nieką atsibudęs aš tau dovanosiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-03-28 19:07:00
Labai labai geras. Į mėgstamiausius.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-01 23:15:14
Žaviuosi.
Bravo daugybę kartų.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-11-16 17:56:41
stipriai Tu čia...
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2008-08-06 16:58:50
labai atitiko mano pajautimus.
Anonimas
Sukurta: 2008-07-15 05:48:35
Netikėtas. Turbūt todėl, kad nesu susipažinus su Jūsų kūryba. Įvaizdžiai pasąmonėje išsiplečia iki sapnų. :)
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2008-07-14 20:06:58
lyg maršas ;) skambiai
Vartotojas (-a): borušė
Sukurta: 2008-07-14 19:21:58
tik šią naktį geldelės be nieko, o rytoj beprotybės užpiltos.