Vienumoje suklususios antenos
Į nežinią – į geliančias gelmes –
Margais plaštakių veidrodžiais plevena –
Ir niekas negyvena be manęs.
Tik liepos mėnesį, kai pievoj pasislėpus
Gelmių srovė susirenka bites,
Tuštėja aviliai –pilnėja liepos:
Skandina laikas mano minutes.
Nuskęstančioj būty – tik geltonžiedės kekės
Spangia tyla prie mano avilių,
Ir nerimą ištiesęs Jonas Mekas
Virš liepos mėnesį pražydusių gėlių, –
Eilėraščiu paklausdamas, ar liūdna,
Vienatvėj padiktuodamas eiles –
Kol limpantys garsai naktiniais būgnais
Mane žiedų taurelėse užsklęs.
Vasarvidžio šviesoj palikęs medis
Dūzgiančiom antenom į gelmes –
Į avilius sugrįžtantis paradas -–
Kad niekas negyventų be manęs --
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-07-12 13:46:55
Kiekviena strofa vaizdžiai subrandinta, su sava minties gelme. Ir visumoje - prasminga; švytintis gyvybės medis ir begaliniai šiltas ryšys... Labai graži poezija.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-07-12 12:28:50
Į avilius ... liepiška vasaros idilija
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-07-12 11:43:49
Tik liepos mėnesį, kai pievoj pasislėpus
Gelmių srovė susirenka bites,
Tuštėja aviliai –pilnėja liepos:
Skandina laikas mano minutes.
...ir man čia Poezijos perlais sušvytėjo...jaudinančiai skamba...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2008-07-12 11:03:33
Tuštėja aviliai – pilnėja liepos:
Skandina laikas mano minutes...
Vienatvėj padiktuodamas eiles ...
Šviesus liūdesys...