Santrauka:
Atsakymas į B.L. Padėką.
Tik laimės niekam ne per daug. –
Jos nešti ant pečių nereikia...
Seniai prie skausmo pripratau,
Bet jis mane – be galo žeidžia...
Seniai jau nieko neprašau:
Sustok, manęs pasiklausyti!
Bet vis dėlto, eiles – rašau,
Ir mano skausmas – rožėm žydi!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-07-14 20:15:03
geras. man patikko.
Anonimas
Sukurta: 2008-07-12 22:31:20
Paskutinė eilutė įdomesnė, nes panašu, kad lyriniam subjektui patinka tas skausmas, tačiau visur kitur nusibanalinta - lyg liaudies išmintį vis tais pačiais žodžiais kartotumėt.
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2008-07-12 11:10:57
Geliantis , skaudantis.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-07-12 00:49:11
GRAŽIAI t.b., atsiprašau....
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-07-12 00:47:53
Bet vis dėlto, eiles – rašau,
Ir mano skausmas – rožėm žydi!
...gržiai ir tyrai žydi...