Tik laimės niekam ne per daug. –
Jos nešti ant pečių nereikia...
Seniai prie skausmo pripratau,
Bet jis mane – be galo žeidžia...

Seniai jau nieko neprašau:
Sustok, manęs pasiklausyti!
Bet vis dėlto, eiles – rašau,
Ir mano skausmas – rožėm žydi!