Tęstinumas

paklode balta
vaišių stalas uždengtas

telyja dangus
tenuplauna ilgesio valandas
dėmes teišvalo

praskaidrina atmintį
vyno lašas raudonas
per tavo – per mano pirštus

vilgęs sąmonę
---
atėjome, kad išeitume
arimus palikę
laukų neakėtų

laiko
tėkmei

purent
radaa

2008-07-10 11:47:31

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2008-07-14 13:25:41

laiko tėkmės purenimas...
toks neįsakmiai sakmus. ir vynas skaidrinantis gerai - jame, sakoma, tiesa, o jos reikia daug, kartais labai daug...

Vartotojas (-a): tyluma

Sukurta: 2008-07-10 23:49:47

liūdnas.Netgi depresiškas.Na,visko reikia... Arba ne.

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2008-07-10 20:32:40

... taip ir įsipureno...

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2008-07-10 15:53:23

...didingai...iš gelmės...į begalinę erdvę plaukiantis kūrinys...svaiginantis aukštis ir gylis...labai...

Vartotojas (-a): Santaja

Sukurta: 2008-07-10 14:59:34

labai patiko

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2008-07-10 14:45:19

Žvilgsniu į dangų... Troškimas išskaidrėti... Lengvas, erdvus minties tekėjimas kartu su filosofine gija; netgi, sakyčiau, per subtiliai nuplevenantį sakralinį motyvą pirmos dalies potekstėje...
Gražu, prasminga.

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2008-07-10 14:10:42

praskaidrina atmintį
vyno lašas raudonas
per tavo - per mano pirštus

vilgęs sąmonę --- toks įprasmintas susilietimas, pajautimas.

Anonimas

Sukurta: 2008-07-10 12:31:50

Pabaiga kiek painoka - o pradžioje gražu labai, poetiškai, pakiliai.

Vartotojas (-a): By Zenas

Sukurta: 2008-07-10 12:25:59

žavu