Tęstinumas
paklode balta
vaišių stalas uždengtas
telyja dangus
tenuplauna ilgesio valandas
dėmes teišvalo
praskaidrina atmintį
vyno lašas raudonas
per tavo – per mano pirštus
vilgęs sąmonę
---
atėjome, kad išeitume
arimus palikę
laukų neakėtų
laiko
tėkmei
purent
radaa
2008-07-10 11:47:31
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2008-07-14 13:25:41
laiko tėkmės purenimas...
toks neįsakmiai sakmus. ir vynas skaidrinantis gerai - jame, sakoma, tiesa, o jos reikia daug, kartais labai daug...
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2008-07-10 23:49:47
liūdnas.Netgi depresiškas.Na,visko reikia... Arba ne.
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-07-10 20:32:40
... taip ir įsipureno...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-07-10 15:53:23
...didingai...iš gelmės...į begalinę erdvę plaukiantis kūrinys...svaiginantis aukštis ir gylis...labai...
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2008-07-10 14:59:34
labai patiko
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-07-10 14:45:19
Žvilgsniu į dangų... Troškimas išskaidrėti... Lengvas, erdvus minties tekėjimas kartu su filosofine gija; netgi, sakyčiau, per subtiliai nuplevenantį sakralinį motyvą pirmos dalies potekstėje...
Gražu, prasminga.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2008-07-10 14:10:42
praskaidrina atmintį
vyno lašas raudonas
per tavo - per mano pirštus
vilgęs sąmonę --- toks įprasmintas susilietimas, pajautimas.
Anonimas
Sukurta: 2008-07-10 12:31:50
Pabaiga kiek painoka - o pradžioje gražu labai, poetiškai, pakiliai.
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2008-07-10 12:25:59
žavu