Tęstinumas

paklode balta
vaišių stalas uždengtas

telyja dangus
tenuplauna ilgesio valandas
dėmes teišvalo

praskaidrina atmintį
vyno lašas raudonas
per tavo – per mano pirštus

vilgęs sąmonę
---
atėjome, kad išeitume
arimus palikę
laukų neakėtų

laiko
tėkmei

purent
radaa