Naktis dar neskubėti ryto prašo,
Kaip aš kadaise jo, menu, prašiau.
Sugavusi rasos mažytį lašą
Lyg stebuklu džiaugiausi, ne mažiau.
Bet vėjas čiupo lašą man iš rankų
Ir... neišlaikė. Dužo šis staiga.
Parklupęs pievoj duženas jo renka,
Vėl suklijuoti nori, nors tu ką.
Neteko vėjas to skaidriausio lašo...
Ir aš dairausi, bet nebematau.
Kur savo naštą debesys tie neša,
Jeigu dangaus už lango tiek nedaug?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-07-10 19:39:46
jei pieva yra, tai ir dangaus sočiai
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-07-10 15:46:40
Kur savo naštą debesys tie neša,
Jeigu dangaus už lango tiek nedaug?
...puikios eilutės...kiek daug jose telpa....labai patiko...
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-07-10 13:46:35
Man ir vėl teksto prasmė ir raiška nedera.
Turinys kalba apie dūžtančias esybes, nedarną, o melodija, rimavimas toks darnus...Ir ta t-k aliteracija tokia harmoninga.
Autorė kelyje, o prieš akis - turinio ir raiškos dermės paieškos.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-07-10 11:52:54
dvi paskutinės eilutės
veža
visą eilėraštį.