Ar gyvenai kada gyvenime
Be durų, be langų,
Be arkų ir sienojų.
Be lubų virš galvos
Be stogo ir pastogių?
Jei taip, tada gerai.
Tada žinai, kaip
Medžiai ošia ir lapoja.
Kaip trykšta šaltinio versmė
Ir išmintį godoja uolos.
O jei dar kalnus pažinai –
Viršūnės debesys boluoja.
Ir olose
Savotiškai šiltai
Žemės dvasia viltim alsuoja.
Išlaužiau sienas,
Išverčiau duris.
Nugriuvo stogas,
Bet aš stoviu.
Ir dar stovėsiu – lyg kalnai,
Kol bent viena žvaigždė
Dangaus skliaute
Mirguosis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Neko_me
Sukurta: 2008-07-12 20:56:53
man patiko
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-07-09 22:33:54
kalnai be stogo
mirguoki gyvenime
išmintis skliautuos
Anonimas
Sukurta: 2008-07-09 19:43:55
Labai užtikrintas kalbėjimas, tačiau bent jau pirmasis posmas - visiškas pilstymas iš tuščio į kiaurą. Be to, gal įmanoma apsieiti be gyvenimo gyvenime - jau gudriau pakartoti to paties turbūt nebeįmanoma.
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2008-07-09 19:19:24
Išlaužiau sienas,
Išverčiau duris.
Nugriuvo stogas,
Bet aš stoviu.
Kietai :)
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2008-07-09 18:14:24
puikus. savas.
Anonimas
Sukurta: 2008-07-09 14:27:21
Labai gaivus toks... suteikia daug vaizdų, spalvų. Stiprus.