Dėkoju Tau už ramią naktį,
Ir atsilyginu skaisčiu rytu...
Už angelą, jo švelnią ranką,
Kuri globojo mūs sapnus...
Nakties skliautuos žara nušvito,
Ištirpo žvaigždės laimės spinduliuos...
Kad mes sutiktumėm rytojų -
Naujais, jau pailsėjusiais jausmais...
Tai ką rašei Tu vakare nebeišblės,
Išsaugosi, kaip atmintį širdies ...
Šviesa nušvies takelį laimės pusėn,
Pabusk ir paskubėk...
Tu neturėtum laukti, kai laukia tik tavęs...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-07-09 22:20:20
Pabusk ir paskubėk...
...tarsi švelnus ryto šnabždesys...labai...
Anonimas
Sukurta: 2008-07-09 19:49:25
Paskutinė - vieniša - eilutė viską pasako ir ji man pasirodė vertesnė už visą likusį eilėraštį.
Tai ką rašei Tu vakare nebeišblės --> arba Tai, ką rašei Tu, vakare nebeišblės, arba Tai, ką rašei Tu vakare, nebeišblės.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2008-07-09 17:32:27
Žavu! Patiko :)
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2008-07-09 10:57:44
patiko. jausmų kupinas eiliukas