Ant ežero bangelių įsispaudė,
Šešėlyje nuslinko per žoles,
Rūkus išsklaidė, ir nė lašo
Nei pusėj šioj, nei už erdvės.
Na kaip gi nenuvalkioti prasmės,
Kaip pavadint kūrybos šviesą?
Nuo ryto rieda rutulys minties,
Kol vakare skydu uždengia vėsą.
Tai mano saulėlydžių gaiva,
Tai svaigulys iš mūzos įsčių,
Ir niekados nebus gana
Prasmių kuždėjimų lig ryto.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-07-09 12:04:32
tai saulėlydžio gaivos svaigulingas kuždėjimas...
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2008-07-07 23:51:57
Ryte žolėj paežerėj nulis,
Rasoton nebraidyton pievon,
skubėk užsirašyt mintis,
kad kuždesiai tie nepabėgų...
Vartotojas (-a): plunksna
Sukurta: 2008-07-07 23:18:05
:] įdomu.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-07-07 23:13:22
"Nuo ryto rieda rutulys minties,
Kol vakare skydu uždengia vėsą."- gaudau ir gaudau. Vakare ima ir pabėga.... O Tavosios puikiai susėda. Pavydžiu baltai:)))))
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-07-07 22:59:37
Tai mano saulėlydžių gaiva,
Tai svaigulys iš mūzos įsčių,
Ir niekados nebus gana
Prasmių kuždėjimų lig ryto.
...viltingas liūdesys...patiko...
Vartotojas (-a): Neko_me
Sukurta: 2008-07-07 22:02:55
esme man patiko.. tik pateikimas ne ypac