Santrauka:
Tu troškai tik vieno...
Praėjo ruduo pro rausvėjantį klevą,
Nubrido į tolį Tėvynės laukais.
Kur žengė, pagelto laukai dar žaliavę,
Sublizgo ant smilgų rasoti plaukai...
Ir užgulė širdį keistokas laukimas,
Ir nerimas ėmė tvinksėt smilkiniuos.
Jautei, kaip alsavo pakaušin likimas...
O gal tiktai rausės vėjelis plaukuos?
Ir ši abejonė tau ūpą pakėlė.
Ir tu pajutai, kaip skrendi virš laukų,
Mėgindamas švelniai apglėbt Lietuvėlę
Lyg pirmąją meilę jaunystės laikų...
Tu troškai tik vieno, kad jausmas šis mielas
Nedingtų kaip sapnas, kaip ryto rasa.
Kad motų ir motų sparnais tavo siela,
Gaivindama kūną palaimos šviesa...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jūraužlango
Sukurta: 2005-11-18 13:33:02
sakiau, kad tai, ka pacitavau- i pasaulio krasta pasiimciau!!!!!
ir dar labai daug sakiau...
Vartotojas (-a): jūraužlango
Sukurta: 2005-11-18 13:29:51
Jautei, kaip alsavo pakaušin likimas...
O gal tiktai rausės vėjelis plaukuos?
Ir ši abejonė tau ūpą pakėlė.
Ir tu pajutai, kaip skrendi virš laukų,
<- pasiimciau su savim i pasaulio krasta!
o daugtaskiai visuomet teikia kazka, .. cia tikriausiai truksta kvapo berasant, saukiant i nueinanti laika.
troskimas, kad siela sparnais motu- didesnis uz gyvenima. va cia jau ir as deciau ne daugtaski, o sauktuka ; ) bet gal apgailestaujama? vis delto palaima amzinai nesitesia..
interpretacija prabegomis- atsiprasau jei labai negerai kalbu ; )
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2005-11-18 10:04:49
Gamtos žmogus tik gali šitaip jausti būtį.
Norėjau pasitarti dėl daugtaškių: ar tamstai neatrodytų, kad gal jų nereikia? Jie šiuo atveju juk papildomos informacijos neteikia. Ką manote?