Santrauka:
.....................
tavęs nebėr tarp kasrytinių žodžių –
nei sakinio pradžioj, nei jo gale.
naivių kalbų prisiragavus godžiai
pasišarvojau žvakių tyloje.
ankštam karste netilpo mano akys,
netilpo traukiniai ir aitvarai,
nes aš trapiais jausmais tave ištapius
regiu ne tais šešėliais ir brūkšniais.
šitoj tyloj išnyko mūsų ego –
toks šiltas rudeniniam miraže:
juk mes abu iš rudenio atbėgom,
o sugrįžtu į jį tik aš viena.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-07-06 07:39:53
Laba geras, toks.. jausmingas..super.
sekmes ;]
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2008-07-05 19:23:14
labai taikliai apie "trapių jausmų"laikinumą...
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2008-07-05 19:17:31
"tavęs nebėr tarp kasrytinių žodžių –
nei sakinio pradžioj, nei jo gale.
naivių kalbų prisiragavus godžiai
pasišarvojau žvakių tyloje.
ankštam karste netilpo mano akys..."- labjausiai palietė ir protą, ir širdį.
Anonimas
Sukurta: 2008-07-05 14:06:00
Labai labai beprotiškai patiko ;)
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2008-07-05 12:58:11
Gražu, kaip visuomet. Patiko mirties motyvai. Visgi savitumo ir originalumo galėtų būti ir daugiau (palyginus su kitais Jūsų darbais).