Vos vieną bangą peršokau – kita atūžia,
Ir vėl teks grumtis, vėl kaupiu jėgas.
Atrodo, pasiglemš kaipmat įtūžę.
Likimo jūra... Kas sutramdys? Kas?
Pati viena, kietai sučiaupus lūpas.
Jau, rodos viskas... – Vėlei iš pradžių!
O kartais, nevilty juodoj suklupus,
Aš savo sargą – angelą kviečiu.
Ir vėl skaidrėja painūs labirintai,
Kokia didi Aukščiausiojo galia!
Vėl bangos plyšta, gūra, miršta, krinta,
O aš tolyn... krantu... žalia žole.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Amber
Sukurta: 2008-11-15 13:31:58
"Pati viena, kietai sučiaupus lūpas.
Jau, rodos viskas... – Vėlei iš pradžių!"
va ir aš taip...iš naujo ir iš naujo...kovoju su likimu...artima,pažįstama.Ačiū,Svyruokle,kad išguldei ant lapo tą jausmą :*
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2008-07-06 15:30:33
Ačiū visiems už komentarus, bet su Vlabur nesutinku.
Anonimas
Sukurta: 2008-07-04 09:45:56
Jau, rodos viskas... --> Jau, rodos, viskas...
Suklupimas juodoj nevilty - vėlgi labai girdėtas, kokia S. Nėris turbūt taip parašiusi yra.
Paskutinė eilutė man patiko, o daugiau nelabai. Tačiau suprantu, kad čia tik sudėjote sau aktualius išgyvenimus, savo kasdienybę, todėl nepriekaištausiu šįkart.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2008-07-03 23:07:38
Pritariu azarui... Toks gyvenimas...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2008-07-03 19:51:02
kaipmat –> kaip mat
sargą – angelą –> sargą angelą
Gražus paveikslo „Likimo jūra" jausminis potėpis.
Vartotojas (-a): _ZuZi_
Sukurta: 2008-07-03 15:39:11
norisi daugiau "gylio".
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-07-03 15:24:45
...Minties ugninga gelmė, tempas, melodingumas ir lyrizmas...puikus poetinis lydinys...labai gražu...
Anonimas
Sukurta: 2008-07-03 13:50:17
"Ir nebaisu man girioj paklysti, jūroj paskęsti..." Jaunystė :)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2008-07-03 13:36:47
Visas gyvenimas iš to ir susideda...
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-07-03 10:39:31
Romantiškai skambus eiliukas, jausmingas. :)