Kai vėjas taršo debesynų plaukus,
Rudens simfoniją lietus užgroja,
Nesakius niekam, nieko nebelaukus
Skubu, skrendu aš į vaikystės rojų.
Taip lengva... Kojas pamerkiu į kūdrą...
Žalia varlė akis išsprogus kurkia.
Nutaiso į mane ji žvilgsnį gudrų:
„Kur tu geriau surasi? Kurgi? Kurgi?“
Žiogeliai vakaro koncertą skelbia,
Atrodo, gaudysi juos, eisi eisi...
Senukas kelias teisinasi, kalba,
Kam išvedė mane iš čia kadaise.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-07-02 10:32:57
Žaismingas ir lengvas.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2008-07-01 22:38:29
Labutis:) Taip norisi į tą kūdrą varlės pažiūrėti :) ir po pievą pabraidžioti...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-07-01 20:49:39
Senukas kelias teisinasi, kalba,
Kam išvedė mane iš čia kadaise.
...viskas čia gyva ir miela...tikra vaikystė...tikras rojus...puikus kūrinys...
Anonimas
Sukurta: 2008-07-01 20:34:40
Gražu :)
Anonimas
Sukurta: 2008-07-01 20:17:23
Nuotaikingas. :)