Užmiršk mane. Man šypseną sudarkė vėtros,
Nudraskė žiedlapius – likau vos vos žalia.
Dangus dažnai prisėtas debesų, ne giedras,
Aš tarp gėlių nebūsiu niekad tau gėle.
Užmiršk mane. Ruduo gruoblėtom rankom
Suskaldęs akmenis išbarstė ant kelių.
Tuos trupinius balti balandžiai lesa, renka
Ir skrenda mirti virš tarpeklių nebylių.
Užmiršk mane. Dangus tavasis saule žydi,
O man vaivorykštėj neliko jau melsvų linų.
Aš užsimetusi ant veido tamsų šydą
Į naktį su savais balandžiais išeinu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2008-07-01 22:31:30
Kad ir norėtum...neužmiršiu :))) Svyruok ir svyruok...tik linksmiau...:)
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2008-06-30 13:33:36
Vaizdus, melodingas tekstas.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2008-06-30 13:10:16
AČIŪ
Anonimas
Sukurta: 2008-06-29 15:41:03
Graži mintis, abejojau balandžių reikalingumu, tačiau pabaigoje idėja gražiai išpildyta ir viskas susidėlioja į savo vietas, skambus, sklandus, patiko, kad linus prisiminėte.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-06-29 14:31:12
...labai, labai skambus ir gilus...nuostabūs vaizdiniai...graži daina...
Vartotojas (-a): niekieno šešėlis
Sukurta: 2008-06-29 11:09:44
labai patiko. kaip tik ko siandien man reikejo... labai artima ir sava.