Užmiršk mane. Man šypseną sudarkė vėtros,
Nudraskė žiedlapius – likau vos vos žalia.
Dangus dažnai prisėtas debesų, ne giedras,
Aš tarp gėlių nebūsiu niekad tau gėle.

Užmiršk mane. Ruduo gruoblėtom rankom
Suskaldęs akmenis išbarstė ant kelių.
Tuos trupinius balti balandžiai lesa, renka
Ir skrenda mirti virš tarpeklių nebylių.

Užmiršk mane. Dangus tavasis saule žydi,
O man vaivorykštėj neliko jau melsvų linų.
Aš užsimetusi ant veido tamsų šydą
Į naktį su savais balandžiais išeinu.