- žinai, ką aš pagalvojau?
-ne, juk iš kur aš galiu žinoti, ką tu galvoji?
-aš pagalvojau, kad meilė- baisu!
-kaip tai?.. juk meilė taip gražu!
-ne..tam reikia labai daug drąsos.
-...
-pati pagalvoki. reikia tiek daug drąsos pažiūrėti į jį. tiek daug drąsos pasakyti "labas!". o ką jau kalbėti apie visa kita.. tai kvailas jausmas. meilė varžo!
-bet juk tai toks nuostabus jausmas! jautiesi pakylėta, o ir saulė šviečia ne taip, gėlės mirga gražiau, drugeliai...
- va va!
-kas?
-iš kokio medžio iškritai?.. aš apie tą ir kalbėjau! juk saulė visad vienoda, gėlės irgi spalvos nepakeičia! tas jausmas toks kvailas, kad žmonės jau net nesusigaudo, kas aplinkui dedasi!
-bet juk tai yra taip žavu! kai neprotauji, o jauti... o juk visi irgi sako, kad meilė-gražus jausmas.
-ir? maža kvaila beždžionė galbūt irgi gražiausių jausmų kupina... ir vis dėl to ji vis tiek beždžionė.
-bet kodėl tu taip šneki? negi pati nė karto nebuvai įsimylėjus???
-aišku buvau!
- na? ir kaip tada jauteisi?
-pati negražiausia ir kvailiausia mergina visame Kaune! kitaip jis norėtų su manim susitikt kasdien. daugiau nemylėsiu! nuo tos kvailos meilės dar ir skaudėti gali...
-bet juk meilė neklaus ir nesirinks. ateis ir viskas... ha ha ha...
-nesijuok! aš jos nepriimsiu! o kam?..
-kaip tai kam? argi nenori surasti kažko artimo, kažko brangaus? argi nenori vaikščiot gatvėmis kaip tie įsimylėjaliai susikabinusi rankomis? apsikabinusi stovėt stotelėse? argi nenori kalbėt su juo telefonu iki paryčių?
- o taip! ir pareina sąskaita 200 lt! jei ne daugiau...
-nesvarbu! juk visa tai neįkainojama, kad ir vienpusė meilė, kad ir platoniška... juk tai... tai... tai stebuklinga!!! tai įkvepia poetus rašyti!!! Šekspyras, Petrarka... ir begalės begalės kitų nuostabių poetų, kurie savo kūriniais garsėja iki dabar...
-ir vis dėl to skaitomiausia knyga Haris Poteris...
-bet juk ne tai svarbu... kaip jie turėjo jaustis, kad sukurtų tokį grožį, kaip „aš mylimajai savo atsispirti nepajėgiau... ir niekindamas mirtį, lekiu link jos, nelėkti negaliu-kaip šiam pasauly rasti bent mažutį kampelį, kur nebūgštaučiau pražūti, nuo dangiško jos grožio spindulių“ aaaa... tai taip gražu... o ką bekalbėt apie dainas?... „mano meilėėė“.
- ei, ei... nepradėki čia dainuoti...
-būki drąsi meile gyvent!!!
-aš pikta ant jos... vien TODĖL, kad mylint bijai net su juo pasisveikint, todėl, kad žmonės elgiasi kvailai, todėl... ai! dėl daug ko! daugiau nemylėsiu....
-pažiūrėsim...
-pamatysi!
-mhm...
-nu tikrai!
-o kaip Ernestas?
-o ką jis? jis dabar tikriausiai šiuo metu ruošiasi į futbolo treniruotę, nueisiu pažiūrėti, kaip jis ten žaidžia... jau mačiau kartą... labai gretai jis bėga, nežinojai?
-nu... nepastebėjau...
-žodžiu... treniruotė jam prasideda ketvirtą. baigiasi šeštą... tada jis eis į „maximą“ mineralinio pirkt ir važiuos namo... aš irgi iki šešių turėsiu ką veikti... vis tiek man namo dar nesinori.
-mhm... įdomu kodėl...
-ei... ko čia šypsais ir žiūri taip keistai į mane?.. sėdi kaip pabučiuota.
-o iš kur tiek daug žinai apie Ernestą? kada prasideda treniruotės, kada baigias, ką jis veikia po jos... klausei jo?
- ne, baik tu. ir taip jis mano, kad aš kvailė, pastoviai žvengiu mokykloj, dar jei prieisiu ir paklausiu ką jis dažniausiai veikia, tai iš vis pagalvos, kad nučiuožus!
- tai gal pasekei jį?
-na taip... na... ėjau pro stadioną ir pamačiau ten jį...
-ir nusekėi iki „maximos“?
-na man reikėjo... mineralinio... kaip ir jam... karšta juk buvo. kaitri vasara.
-tikriausiai ne dėl vasaros karšta buvo... ha ha ha...
-ko čia žvengi?!! neprisigalvoki. jis jokių mano idealų neatitinka.
- juk taip dažniausiai ir būna... įsimylima vaikiną, kuris prieštarauja visiems anksčiau susidarytiems idealams.
-ką čia nusišneki?!!! aš niekada jo neįsimylėsiu!
-na... neigdami viską, nuteikinėdami save ir kitus priešingai nei iš tiesų yra, bandome apsisaugoti... juk dažnai žmonės bėga nuo situacijų, prieštaraujančių jų įsitikinimams. bėga. o kam visa tai? taip ir praleidžiame nuostabią progą pažiūrėt į viską kitaip...
-nenusišnekėk! jau pusę keturių. bėgu aš jau... kol dar nueisiu... o Ernis visad ateina anksčiau kokias 15 minučių. taip kad... va palieku pinigų, sumokėk už mano kavą. susirašysim mes. iki.
-iki.. prieik po to prie Ernio ir paprašyk jo numerio, gerai? man reikia, kad jis paskolintų man akordų sąsiuvinį. nebuvau „muzikalkėj“ juk vakar...
-nejuokink! kaip aš tau prieisiu ir dar paprašysiu numerio?... eik sau! ate.
-iki pasimatymo...