Mes kaip du nesutapę likimai,
Tartum stygos gitaros skirtingos,
Mūs gyvenimo platūs arimai
Išakėti mašinos galingos.
Byra smėlis pro delnus ant tako,
Kaip gyvybė delnuose jis senka.
Širdis širdžiai jau nieko nesako,
Tik šešėliai į nežinią slenka.
Akyse jau neliko ugnelės,
Vakar ašara buvus išdžiūvo.
Nepailsta tik melsvos bangelės,
Ir viltis, kuri niekad nežuvo.
Du krantai, tik ano nematyti,
Kur raistai, kur prisirpę mėlynės.
Meldai vėtros piktos išdarkyti
Ir jausmai paliktosios Tėvynės...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-06-28 17:15:22
Taip pat mėlynės prisirpusios, mat reikia derinti giminę.
Anonimas
Sukurta: 2008-06-28 17:14:46
Pernelyg paprastai sukaltas rimas - toks pat skiemuo su tokiu pačiu, kartais atrodo pritempta. Niekaip neįtikina, kad autorei svarbi Tėvynė.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-06-28 12:40:56
Du krantai, tik ano nematyti,
Kur raistai, kur prisirpę mėlynės.
...neapsakomai šiltai ir ilgesingai...skambus , gilus ir labai gražus...
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2008-06-28 11:05:50
Nepaprastai suskambėjo,suvirpino sielą...
Ačiū,Irma.