Du krantai

Mes kaip du nesutapę likimai,
Tartum stygos gitaros skirtingos,
Mūs gyvenimo platūs arimai
Išakėti mašinos galingos.

Byra smėlis pro delnus ant tako,
Kaip gyvybė delnuose jis senka.
Širdis širdžiai jau nieko nesako,
Tik šešėliai į nežinią slenka.

Akyse jau neliko ugnelės,
Vakar ašara buvus išdžiūvo.
Nepailsta tik melsvos bangelės,
Ir viltis, kuri niekad nežuvo.

Du krantai, tik ano nematyti,
Kur raistai, kur prisirpę mėlynės.
Meldai vėtros piktos išdarkyti
Ir jausmai paliktosios Tėvynės...
Irma