Raudono krištolo sapne
Kubeliais noksta avietynai,
Alyvom pinasi delčia
Ir skina dangų saldžios slyvos.

Lengvai nubyra juokas
Nuo karamelinių žirgų.
Trimitais veržiasi barokas,
O karuselėje tik aš ir Tu.

Ten klavesinu kaltos sienos.
Pakilsime jomis liftu.
Bus rezervuota mums alėja,
O ją vadinsiu „Mes kartu“.

Nuprausiu seną lagaminą,
Po violetine žara.
Ir vėjas gaudys ligą,
Kurią vadinsiu „Pas Tave“