Santrauka:
Lovoje Mama. O aplink lovą sutūpę devyniasdešimt trys paukščiai... Leidžiasi dar vienas... Atidarau langą... Tegu.
Rudeniškas nerimas aplankė...
Pavargai, Motule, pavargai.
Vakaro saulelė šviečia blankiai,
Pieva rūbą perdažė pilkai.
Tau galvoj lyg skruzdės mintys zuja:
Su melsva gėlėta skarele
Ne Tave jaunystė-Tu ją
Draugškai vedžiojiesi šalia.
Nėr skarelės... Kaip ir tos jaunystės...
Metai barstė Tau ne vien vargus.
Tuščias, Mama, jau Tavasis lizdas,
O buvimas toks sunkus, vangus...
Man esi lyg obelis kerota
Iš gimtinės sodo, dar žalia.
Drėksta akys... Ko Tu, Mama? Ko Tu?
Tai tik paukščiai sutūpė šalia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2008-06-29 12:29:08
labai nuostabus eilius. sudėta visa meilė motinai
Vartotojas (-a): Lapė
Sukurta: 2008-06-29 00:22:25
Nu jo tikrai neblogas
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2008-06-26 21:23:36
AČIŪ už komentarus. VISIEMS.
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2008-06-26 20:18:38
Drėksta akys... Ko Tu, Mama? Ko Tu?
Tai tik paukščiai sutūpė šalia.-...patys ištikimiausi paukščiai- Metai.O vaikai?..
Labai gilius,jaudinantis kūrinys.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-06-26 18:40:49
Švelniai guodžiantis, nuoširdi kalba; žavus tas paukščių motyvas pabaigoje, jaudinančiai nuskamba.
Labai gražus kūrinys.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-06-26 14:36:50
uoooo...šauniai nuskambėjo...
gerai sueiliuota.
Anonimas
Sukurta: 2008-06-26 13:10:29
žavingas eilius - kupinas tokios meilės ir paguodos.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-06-26 11:30:57
AČIŪ, SVYRUOKLE
atsiprašau už klaidą, prašau pataisyti
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-06-26 11:29:39
...Dainuok, Azarai, dainuok...ir aš norėčiau paklausyti tos puikios dainos...Ačiū, Santaja, už tokias gražias stebūklingas eiles...
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2008-06-26 09:21:57
Matote. Net tradicinėse formose tais pačiais žodžiais galima sukurti jausmo stebūklą. Ačiū. Šitą tikrai dainuosiu.