Koldūnai - studentiškas maistas. Nė velnio!  Lygiai taip pat kaip koldūnai - miesto vijurkų skrandžių užpildiklis - tik kruopa tiesos. Tokia balandžio neišmaitinsi. O jei pašto karvelį?  Visgi, koldūnai ypatingi. Skanūs. Net ir dietų iškankintos smilgos  leidžiasi pragaro pyragais gundomos. Tik tarsteli: ,,Sodoma ir Gomora. Ir aš jose gyvenu". Deja, taip reta - nenulupsi lengvai anoreksikei ar bulimikei bado odos. Tiesa, vis garsiau spygaujama, kad JT (jungtinės tautos) turi šerti ne badaujančius, o lupti kailius nutukėliams. Ir vėl sėkmės bilietas ,,baltųjų" rankose - organizmai geriau žino ką daryti su papildomomis kalorijų fėjomis.

Po tokios šiurpios įžangos grįžkime prie koldūnų. Šaldytos energijos. Sėdi kavinukėje, lietuviškos melodijos plaukia. Gurkšnoji alų, jei esi Jis ir drūtas, vyną, jei esi Ji ir elegantiška, o gal tik - arbatą. Po valandžiukės gurgiančios operos Tau atneša lėkštę. Pastato. Draugas/ė atsidūsta - ,,Pagaliau". Spirgučių padažas ir koldūnai iš maxsimos. Piniginę graužia didmiesčio pelės.

O gal Tu skubi kiek įkabindamas namo paragauti šių rytų europos gėrybių? Įpuoli, užkaiti puodą (garantuotai prabėga ar susvyla), net pamiršti druską. Valgai karštus, prėskus be padažo?

Ar galima suskirstyti žmones pagal jų mėgstamus koldūnus?

Aš, menkutis draugas Pelius su geriausia drauge Kūma sukirtom rankomis. Tiksliau ji su kočėlu išlygino mano ežiuką. Per ilgai vienas mėgavausi futbolu.
- Tikrai manai, kad koldūnų veislė (grybų, varškės, mėsiniai ir t.t.) išduoda savo parazitavimo šeimininką?
- Stebėčiausi, kad taip nebūtų.
- Negi elgeta ir miesčionis valgys skirtingai? Mėsa Lietuvą valdo, mėsa.
- Baik kliedėt, skiedrele. Kokius Tu mėgsti koldūnus?
- Su sūriu ir aviena.
- O aš be nieko. Įdarą palieku kitiems.
Susėdom ant palangės ir užrūkėm.

Buitiškos pilkumos sodai (mažos kvadratinės virtuvėlės su nulupinėtom plytelėm) migdė Kūmą pašonėje. Kaimynai kvepino koldūnus. Rašiau blonknote:

Su mėsa - ,,arktiniams reliktams" (vištiena - mažajai kariuomenei, aviena - atklydėliams turistams, jautiena - drūtiems raumenukams, kiauliena - tikriems stabams, kalakutiena - gagentojų jaunuomenei).

Su grybais - ,,naujajai kibersilicokartai".

Su krapais ir kitokiomis žolelėmis  - ,,inteligentiškiems liežuviams".

Su sūriu - ,,karvių ir PIENO FANAMS".

Su uogomis - ,,ne vietiniams ir pagrandukams" (tiems, kieno duona - varškėčiai).

Be nieko - ,,MAN"

...ir krūptelėjau.  Koldūnai nulenkė ranką cepelinams! Kūma pabudo ir, palikusi mane šalt, nuskubėjo kaist sekantį raundą. Aš žmonių skirstymo pagal koldūnus įstatymą nusiunčiau skrandžio ministerijai. Dabar dulka stalčiuje.