Santrauka:
kai tampi bedvasis
paklydę fobijų pasauly
kiekvienas nešam savo saulę
berankiai ir bekojai
aplink gyvenimo pirštą apsivynioję
supančioti vilties
kad saulė ryt vėl patekės
paniekinti apšepę sulyti
kaip tie šunyčiai palikti
patapę dvasios ubagais
mes tikimės jog tai praeis
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): _ZuZi_
Sukurta: 2008-06-25 09:27:45
nemanau, tai prieskonis, parodantis, jog ne visi mes "gražūs".
Anonimas
Sukurta: 2008-06-25 00:47:47
Manyčiau per žiauriai Tu čia su tais berankiais ir bekojais. Nemanai?
Anonimas
Sukurta: 2008-06-24 10:31:26
Metaforos gerai parinktos, rimas keliose vietelėse nelabai, bet palieka įspūdį.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-06-24 09:30:28
...skaudžiai pažvelgta gelmėn...nors viltis yra... ,,mes tikimės jog tai praeis''