Radus po saule kuklutę sau vietą,
Įtėvio pikto barta ir peikta,
Trupinu laiką, kąsneliais išmėtau...
Ar besurankios kas nors? Ir kada?
Lesa kovai, bet to laiko dar lieka,
Nors, patikėkit, mažiau ir mažiau.
Styro dygi varnalėša. Ir nieko.
Žiedas bekvapis, pati jį mačiau.
Laikas lyg rasos ant žiedlapio krinta,
Glaustosi, slepiasi - nori išlikt.
Bet lyg iš tuščio į kiaurąjį indą...
Jis nusigandęs tik žagteli: "Ikt..."
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2008-06-23 10:30:56
graži ir paprasta kalba
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-06-23 10:06:36
Teksto turinio prasmė sunki, o rimavimas ir melodingumas - lengvi. Taigi "nesueina galai" turinio ir formos vienovės aspektu.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-06-23 09:46:15
Lesa kovai, bet to laiko dar lieka,
...labai gražūs vaizdiniai...skambus ir su gelme...skaidri lyrika...