visa
kai akys pavirsta lūpomis
ausimis rasų besiklausiančiom
kai akys kužda žodžius
ir nebyliai šypsosi
besirangančio žalčio mintis
vaivorykšte sutviska
ir amžinybės judesys
jausmus suvirpina
skamba siela
spalvomis
kūnas be rėmų
tirpsta
nesuvokiamai
į nesuvokiamą
akimis neiškuždamą
erdvę
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-06-28 23:30:14
Puikiai atskleista būsena kūrėjo... Kylame, kylame, kylame. Nuostabu:))
Anonimas
Sukurta: 2008-06-27 21:46:19
judesys jausmus suvirpina,kūnas be rėmų tirpsta... nuostabus jausmas :)
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2008-06-22 18:24:18
kupinas pakilumo. tarp žemės ir dangaus - kažkur už rėmų...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-06-22 11:25:34
Labai gražiai ir taikliai išplėstas to jausmo trapumo mirksnis, kai susilieji su erdve..., kai skamba siela spalvomis... O gal tai ir yra ta akimirka, kai pajunti tą visatos dalelytės didybę, gyvybės žavesį...
Pasiimsiu į mėgst. Ačiū.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2008-06-22 10:19:50
geras jusmas.nesuvokiamai
į nesuvokiamą
akimis neiškuždamą
erdvę
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2008-06-22 09:51:08
kai akys pavirsta lūpomis
ausimis rasų besiklausiančiom
...labai koncentruotai :)
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-06-22 07:26:57
Lyrinio subjekto jausena.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2008-06-22 01:22:10
Šaunus. Net centruotą sugebėjau skaityti ir patiko. Ale da laukiu tarmiška.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-06-22 00:19:17
kai akys pavirsta lūpomis
... patiko... juk akys visada kalba be žodžių...