visa
kai akys pavirsta lūpomis
ausimis rasų besiklausiančiom
kai akys kužda žodžius
ir nebyliai šypsosi
besirangančio žalčio mintis
vaivorykšte sutviska
ir amžinybės judesys
jausmus suvirpina
skamba siela
spalvomis
kūnas be rėmų
tirpsta
nesuvokiamai
į nesuvokiamą
akimis neiškuždamą
erdvę