Pasaulis yra pasidalinęs į dvi nelygias dalis - stipriuosius ir silpnuosius.
Silpnoji dauguma, vienokiais ar kitokiais būdais priversti stipriuosius dalytis savo privelegijomis. Todėl šie, turi nusileisti iki silpnųjų lygio, kad aniems nebūtų taip sunku įsisąmoninti savo nuosmukį.

Bažnyčia atsiriboja nuo žiaurumo, iškilmingai pareikšdama: "Žmonėms pritinka šviesos pasaulis..." Šis nuostabusis figos lapelis pridengia tai, kas mums akivaizdu - dogmą, prieštaraujančią žmogaus prigimčiai, visuomenės raidos logikai.

Stiprieji, žinoma, nesutinka su tokiu prigimtinės nelygybės klausimo sprendimu, taigi kyla konfliktai, besitęsiantis nuo pasaulio sukūrimo iki mūsų laikų.
Silpnieji stipriųjų galybei pažaboti priešpriešina religijos dogmas - gentinio, tautinio arba valstybinio, normas.
Taip kuriasi žmonių minia, kurią sutvirtina bendras tikslo laukas - egregoras. Minia neskiria, kuris teisus, kuris kaltas.

Kaip rasti teisingą religiją? Ir kas tada yra bendra tarp šviesos ir tamsos?

Žinome - Biblija yra senovės knygų rinkinys. Tačiau Biblijoje pateikta istorija tesudaro dalį tos istorijos, kurią išgyveno biblinio pasaulio žmonės. Skirtingų kultūrų knygų egzemplioriai, vėlesniuose nuorašuose, turi praleistų arba pridurtų nuorašų... Neįmanoma tvirtai pasakyti, ar būta kokių pakeitimų, taip pat jokio konkretaus įrodymo nėra. Iš tiesų kitų senovės perrašinėtojų praktika kelia abejonių... kad vienas skyrius yra įtrauktas daug vėliau negu kitas, kad pridurtas tas ar anas skiriasi.
Vadinasi, interpretacija yra neišvengiama?
Kaip veikia mus tiesa - ta, kurią mes čia dabar randame?..

Kuo daugiau žmonių minioje, tuo žemesnis logikos ir kritiškumo joje lygis, suvokinat skirtingą, vieną ar kitą informaciją.
Neatsitiktinai juk Hitleris, jaunimo fašisistinės organizacijos nariams, klausytis jo kalbų per radiją, davė įsaką, pareikalaudamas klausytis jo kalbos, susirinkus ne mažiau kaip po 21 žmonių į vieną vietą!..
Svarbus emocinės bangos užkrečiamumo momentas, pasitelkus į pagalbą ištikimos bandos instinkto lygį, reikalauja supanašėjimo; todėl nesitaiksto su nukrypimais ir pripažintų normų.
"Kvaila - tikėti iš įpratimo; beprasmiška - sutikti su minios nuomone" - Džordanas Brunas.


(informacija surinkta ir mano sudurta)