Liūdnai

Padalinkit kelią man, akys svetimos,
Kad protas ir širdis eit atskirai galėtų..
Nemiela žvelgt tuščiu žvilgsniu gilyn,
Juk ir nesitikiu tenai kažką išvyst..

Tad kam apgaudinėt save,
Žinau kas bus, bet pamiršau
Kas prieš akimirką įvyko...
Ir plyšk, širdie, vis tiek tylėt turėsiu.

Kaip užrakinta, nubausta mergaitė,
Įkalinta tamsoj tupėsiu.. Tylėsiu,
Ir kūnas, ir vidus išdžiuvę.
Tiek pasakyti noris, tie žodžiai
Krenta į pasąmonę,
Liūdni ir susigūžę, kaip
Paukštis užrakintas,
Į laisvę niekad neišeis, nepasieks
Tavos širdies, jausmų nebepalies
plunksna

2008-06-18 19:46:16

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2008-06-18 21:41:25

Man forma užkliuvo, atrodo du posmeliai ir vienas net nežinau. Labai artima mintis ir pats kūrinys. Ačiū. ;}

Vartotojas (-a): ieva

Sukurta: 2008-06-18 21:20:04

ne tiek jau trumpai

Vartotojas (-a): Mažylė

Sukurta: 2008-06-18 20:59:41

John Boswell - The Quit ši daina labai tinka eilėraščiui.

Vartotojas (-a): Mažylė

Sukurta: 2008-06-18 20:59:13

Nuostabu, klausant muzikos šis eilėraštis kupinas tokiu visiems artimų jausmų ir kartu dar ne visiems pažintų. Tikra visa tai, nesuvaidinta.