Šiąnat man žvaigždės rodė Kelią
Į gyvenimą,
Į nerimą,
Į viltį
Ir į paslaptį,
Į ten, kur tu esi,
Kur aš esu
Kitokia-
Mylima
Labiau nei mylinti
Ir laukiama
Tavoj širdy.

Šiąnakt man žvaigždės rodė Laimę,
Kurią pasiekt
Nėra sunku,
Tik eit keliu prireiks ilgai
Vienai
Nuobodžiai-
Kančia didžiulė
Mano širdžiai!

Šiąnakt man žvaigždės rodė Stiklą,
Pro kurį
Kitų mintis
Matyt galiu
Ir nebelieka paslapčių
Jokių-
Tik tyros, suteptos
Ir pačios purviniausios
Sielos...

Šiąnakt man žvaigždės rodė Žvaigždę-
Nesidomėjau
Ir nemačiau,
Nes užimta buvau-
Keliu ėjau
Į Laimę,
Žiūrėdama pro Stiklą
Į tavo širdį,
Nos regėjau
Tuštumą joje.
Aš nemačiau...
*-*-*
O žvaigždės sakė, kad Žvaigždė
Galėjo Laimę, bendrą Kelią
Ir Atvirumą
dovanot...