Ties erškėtrožės krūmu

Vėjas siūbuoja medžius,
Šalta.
Keista –
Juk toks gražus birželio rytas.

Nejučia suklumpu
Ties erškėtrožės krūmu.
Jo spygliai nutvilko skruostus.
Dabar suprantu,
Kad erškėčių vainikas
Ne jo vaisiai
Išgramdytomis sėklomis.

Pala, pala.
Nesuprantu.
Juk ir ten ir čia
Tas pats raudonis.
Tai kodėl vienur
Bėga kraujas
Kitur saldžiai
Paglosto liežuvį?

O galbūt
Tai ir yra
Visa ko esmė?
Tai tas pats raudonis
Tik neišgėrus
Su prakaitu
Susimaišiusių
Rausvų lašų
Neparagausi
Ir saldžių vaisių.

Taip. Ko gero taip.
Todėl klūpėsiu
Ties erškėčio krūmu
Kol mano kraujas
Nudažys jo vaisius
Vaiskia, saulėje spindinčia
Maloniai rausva spalva.
Ir aš jau nebūsiu
Šešėliuose sutemose.
Grėjus

2008-06-14 08:45:32

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): By Zenas

Sukurta: 2008-06-14 14:44:18

yra :)

Vartotojas (-a): By Zenas

Sukurta: 2008-06-14 14:43:49

tiesa fizrukės yai auksinė
birželis tegul kaitina krūtine
o vaisius skinsim kaip išeis
turbūt kitais metų laikais

:)

Vartotojas (-a): fizrukė

Sukurta: 2008-06-14 14:05:40

Tu neklūpok po tuo erškėčiu krūmu,
Tu tik pažvelk koks nuostabus gerumas,
Kai vasara apglėbia mus
Ir paukščiais žydi vėl dangus.
Ir nebebūki Tu Šešėliai sutemose,
Skausmu pripildęs nūdienas,
Tu būki linksmas Grėjus,
Kokį mes visuomet turėjom...

Na, pralinksmėki pagaliau, juk vasara prabėks tuojau... :)

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2008-06-14 09:56:46

Jaukus ir gilus pasikalbėjimas tarp dviejų vidinių "aš".

Anonimas

Sukurta: 2008-06-14 09:01:50

Susirišo su tikėjimu, skausmu. Gilus.

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2008-06-14 08:56:08

Todėl klūpėsiu
Ties erškėčio krūmu

Subtilus kalbėjimas. Pažįstamas jausmas. Pasiimu.