Užuodžiant sudžiuvusios žolės kvapą, pasigedau Tavųjų rankų šilumos.
Išeiti pasiryžai: Ar Tu tikrai žinai teisingą kelią?.. Kartojau sau mintyse, bet nutylėjau...
Vis dėl to saulė ėjo vakarop, nepavyko mums jos sugrąžinti...
Ji mirdavo kas vakarą, žadėdama prisikelti iš naujo ryte,- mes laukdavome jos kartu.
"Miegok mažyle, miegok ramiai", aštrus it peilis per šilką sklido šilti žodžiai iš Tavęs,
ilgiuosi jų, ir Tavųjų lūpų prieš miegą, kaip medaus vasarą gėlė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-07-08 22:20:51
skaudu..
Vartotojas (-a): Mažylė
Sukurta: 2008-06-11 23:32:33
Ačiū už tikrus žodžius, jie daug reiškia.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-06-10 20:33:19
Užuodžiant sudžiuvusios žolės kvapą, pasigedau Tavųjų rankų šilumos.
...žavi ši eilutė...patiko ...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-06-10 07:53:51
gėlė.... nektaro
Anonimas
Sukurta: 2008-06-10 07:22:49
....pilnas ilgesio ir skausmo...
Man patiko, stiprokas.
sekmes
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-06-10 01:05:53
... toks medum ir sudžiuvusia žole kvepiantis ilgesys ... net skanu