Sūru! Sūru! Sūru!
Šaukdavau tau mintyse kaskart,
Kai įžengdavai manon pavėsinėn.
Tavo sielos tyla
Spengė mano ausyse
Zirzdama it širšė.
Sūru, sūru, sūru!
Nebyliai mėgindavau išvyt
Iš savo vasaros namų tą baimę.
O kai pasenai,
Tavo žiloj barzdoj
Si minoru ėmė dūgzti bitės.
Ir aš nebešaukiau „sūru“.
Tik sukalus avilį
Nudažiau jį geltonai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-06-11 23:07:20
>Sūru! Sūru! Sūru!<
Bet geriamas lig dugno.
Man patiko :)
Anonimas
Sukurta: 2008-06-11 13:36:48
Labai ekspresyvus, tačiau įdomus ir originalus. Labai apsidžiaugiau, kad išvydusi tiek ekspresijos neradau sentimentalumo ir banalumo. Dėl to ir sveikinu.
Anonimas
Sukurta: 2008-06-09 21:35:29
Įdomus. Toks liūdnai gyvas. Ačiū. ;)