Ir vis dėlto...

Santrauka:
Apie mažą, bet iš tikrųjų didelį dalyką - ašarą.
Kai ašara aky-
Dangus aptemsta.
Kai ašara gerklėj -
Širdy tamsu.
Ir vis dėlto
              Tu
                 man
                       šviesiausia -
Per tokią ašarą
Ir verkdamas
                  Tave
                       regiu.
Pelėda

2008-06-04 16:05:30

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2008-06-04 23:40:34

Norėčiau ir aš taip regėti... Gerbiu,

Vartotojas (-a): Vynas

Sukurta: 2008-06-04 21:12:21

jautriai pasakyta...

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2008-06-04 19:04:26

Ačiū.
O aš buvau dar manęs, kad ašaros išdžiūsta ir seniai jau jų neturi, bet pasirodo, kad -ne.

Anonimas

Sukurta: 2008-06-04 19:03:41

Jautru. Gera, kai nebijoma savęs pačio.

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2008-06-04 18:36:12

iškreipia matymą ašaros, paradoksas - net ir kai gerklėj, iškreipia..., bet artimai, neatskiriamai, savos gi, kaip ir Ta regima...

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2008-06-04 16:43:50

...GRAŽŪS IR DIDINGI ŽODŽIAI TĖVYNEI... tiek nedaug, o širdy begalybė...

Anonimas

Sukurta: 2008-06-04 16:19:39

miela

Vartotojas (-a): moli

Sukurta: 2008-06-04 16:13:52

Skaidri ašara.