Prie kranto meldai supę vėją
ir mėnuo nužydės upe.
Lelijos žiedu subyrėję,
užges jausmai tavam delne.
Nukris ant žemės lyg šešėliai,
uždengę virpulį akių.
Į nebūtį kurion skubėjai,
į liepsną neregiu drugiu.
Ir pelenuos sudygsta daigas,
ir žydi vėl naujai nakty.
Viskam juk duotas savas laikas,
aš tuo tikiu, o tu tiki?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): žuvėdra
Sukurta: 2008-06-11 13:12:34
Kad visi žmonės būtų kaip Tu, tai patykėčiau. Labai gražu.
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-06-02 22:55:04
Taip, tikiu ir taip romantiškai gražu... :)
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2008-06-02 17:59:07
taip. viskam savas laikas...
Vartotojas (-a): fantasy
Sukurta: 2008-06-02 00:33:31
plaukia sielos virpuliai
Anonimas
Sukurta: 2008-06-01 23:24:02
Nuo šiol, tikiu dar labiau.
Vartotojas (-a): ančių virkdytoja
Sukurta: 2008-06-01 21:49:34
pelenuose jam kaip tik gera dygti :) . o dėl laiko tai tikiu.
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2008-06-01 21:34:24
Tikiu :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-06-01 21:28:06
Į nebūtį kurion skubėjai,
į liepsną neregiu drugiu.
...skausmingai ir giliai skamba...graži melodinga lyrika...