*****
Aš užmerkiu akis, kad matyčiau Tave--
O tos obelys žydi ir žydi--
Tai Šventuose kalnuos, tai žvaigždynų lede,
Tai bangos begaliniame skrydy
Vandenyno, lietaus, akmenų akmenų,
Žemės saujos pro naktį, kaip gėlę--
Ir Tave aš matau, ir Tave aš menu,
Kaip Pavasarį...vėl prisikėlę
Baltoje nebūty ir žvirgždėtoj būty
Tų alyvų žiedai, kur dabina
Debesėlį dangaus, vėjo juoką...jauti
Suvalkijoje žydintį liną
Ir piliakalnių aukštį ramunių žieduos,
Ir išblukusių pėdų lengvumą--
Jį Šeštokų dangus lietuje apraudos--
...Vėl vilnis pro aušrojantį rūmą
Vynuogynų kančios troškuly, troškuly--
Bet žvaigždynai Tave jau pagirdę...
Vis raudoja kažkur dar žvaigždelė toli
Ir žiedai obelų sužvirgždę--
Aš užmerkiu akis, kad matyčiau Tave,
O tos obelys žydi ir žydi...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2008-06-02 11:54:16
Baltoje nebūty ir žvirgždėtoj būty
Tų alyvų žiedai, kur dabina...
Aš užmerkiu akis, kad matyčiau Tave,
O tos obelys žydi ir žydi...
...skaudžiai giedras Tėvo įamžinimas...
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2008-06-01 21:32:35
"aušrojantis rūmas..."ir"...tos obelys žydi ir žydi..." -neišsemt to grožio gelmės...
AČIŪ,Giedre.
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2008-06-01 16:38:04
Giliai išjaustas ir jaudinantis eilėraštis. Sugraudinot, nebegaliu tęsti...Įsirašiau, kad galėčiau vėliai ramiai paskaityti.