*****
Aš užmerkiu akis, kad matyčiau Tave--
O tos obelys žydi ir žydi--
Tai Šventuose kalnuos, tai žvaigždynų lede,
Tai bangos begaliniame skrydy

Vandenyno, lietaus, akmenų akmenų,
Žemės saujos pro naktį, kaip gėlę--
Ir Tave aš matau, ir Tave aš menu,
Kaip Pavasarį...vėl prisikėlę

Baltoje nebūty ir žvirgždėtoj būty
Tų alyvų žiedai, kur dabina
Debesėlį dangaus, vėjo juoką...jauti
Suvalkijoje žydintį liną

Ir piliakalnių aukštį ramunių žieduos,
Ir išblukusių pėdų lengvumą--
Jį Šeštokų dangus lietuje apraudos--
...Vėl vilnis pro aušrojantį rūmą

Vynuogynų kančios troškuly, troškuly--
Bet žvaigždynai Tave jau pagirdę...
Vis raudoja kažkur dar žvaigždelė toli
Ir žiedai obelų sužvirgždę--

Aš užmerkiu akis, kad matyčiau Tave,
O tos obelys žydi ir žydi...