išbraidęs banguotąjį gojų...
...išbraidęs
banguotąjį gojų
melodiją priekrantės
groju
iš grįžtančio laivo
ūkimo
kai rodos net šviesos
prikimo –
prasmių įsiskverbę
ryškumai
mainos –
vėtrungės
pakeitė kryptį
noris bėgti
ir noris netrypti
į bangas kas įspausta
delnuos tebesaugo
tau pustomi smėliai
nugludinę mintį
lig skausmo, –
kurios kažkada
nepakėlei - - -
į tylą
mėnesienom
išgrotas-braidytas
skambėjimas
pildos ir dyla...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-06-08 22:59:53
" į tylą
mėnesienom
išgrotas-braidytas
skambėjimas
pildos ir dyla..." parymosiu.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-06-03 08:50:46
...tie grįžtantys laivai, jų didinga rimtis kaskart sugrąžina ir asociacijas..., tą šventą ryšį su jūra, kurios banguojantis skambėjimas tarsi pildos ir dyla kartu su praeitais išgyvenimais, sugrąžina į tylą, palieka subtilią prisiminimų melodiją.
išbraidęs banguotąjį gojų... - naujai ir gražiai pasakyta.
Gražiai ir skambiai susilieja vaizdas, jausmas ir mintis. Patiko.
Anonimas
Sukurta: 2008-06-02 23:13:22
....l. patiko priešpaskutinis posmelis.
Melodingas, skaidrus.
:)
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-06-02 23:11:54
Ir aš noriu alaus, bet pirmiausiai išgerčiau už st_a_są, o visa kas liks už Dievą...
Puikios eilės. :)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2008-06-01 15:31:32
Įdomus.
Labai.
Kai neturime gerų filosofų, tai Dievas dovanoja giliai mąstantį st-a-s.
Einu alaus.
Už ką išgerti?
Už Dievą ar už st-a-s?
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-06-01 14:31:06
tau pustomi smėliai
nugludinę mintį
lig skausmo, –
...sminga žodžiai giliai...gelmę paliečia...melodingai skamba...labai...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-06-01 13:55:45
koks jautrus kalbėjimas ...į tylą... kur pildos viskas ir sudyla :)