Santrauka:
Po mano langais - kaštonų giraitė - tanki žaluma, be lopinėlio dangaus...
Prieš mano langus -
žali kaštonų lapai,
jie taip arti - kad regis,
mano kambary.
Aš nematau dangaus žydrumo -
to tyro džiaugsmo -
vien tik manoj erdvėj
žaliai alsuojanti
laja tamsos.
Žaliuojantys kaštonai,
kalbuosi su jumis,
žiedais - lyg bokštais,
svaigstu nuo žalio kvapo,
klausausi jūsų pasakos tylios.
Bet gi kodėl,
pasigrobėt
zuikutį - saulės spindulį
ir siunčiate man prieblandą,
ir liūdesį širdin,
be gimstančios dainos...
Žali, žali kaštonai -
nuskęst baigiu
aš jūsų žalumoj...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-05-31 17:58:39
įvaizdis geras - žali kaštonai. bet kepti būtų geriau :)
Anonimas
Sukurta: 2008-05-28 21:48:51
daugiažodžiavimas,
trumpint ir konkretint,
poezija nuo prozos skiriasi tuo, kad proza kalba,o poezija jaučia...
čia per daug kalbama...
Vartotojas (-a): Vėtrungė
Sukurta: 2008-05-28 10:31:52
Tikra tiesa, mielas Kunigaikšti. Kartoju kaštonų vardą, kaip mantrą, kad jie nors mažu spindulėliu pasidalintų ir su manini.
Anonimas
Sukurta: 2008-05-28 10:07:04
Apie kaštonus ir langą...
per daug minimi tie kaštonai...
toks jausminis eilius...tarsi išreikšta nuoskauda dėl to. kad kaštonai užstoja už jų esantį pasaulį...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-05-27 23:46:35
Žali, žali kaštonai -
nuskęst baigiu
aš jūsų žalumoj...
...myliu kaštonus...patiko...