malkų kanklėm vėjai styguoja
čirška akmenys kvepiantys dūmais
vandens gyvastis bačkoj kunkuliuoja
pavargusiai sielai tikrą ramumą
garas beržinis dvasią užlieja
raudonu karščiu akmenų žaromis
kyla į dangų švelniai apkerėta
ramybėj ištirpus kūno būtis
svaiguliu tirpsta vantos beržinės
palietusios kūną šviežia žaluma
niekur kitur taip kvepėti negali
tikro lietuviško beržo siela
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-05-30 00:31:14
Tikras toks:))
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-05-30 00:26:50
tikras toks:)))
Anonimas
Sukurta: 2008-05-28 10:40:18
ir kūną, ir sielą užliejo beržinės vantos žalumo gaiva ... :)
Anonimas
Sukurta: 2008-05-28 10:08:09
Puikiai apie pirtį....
Anonimas
Sukurta: 2008-05-27 23:41:22
Tokio nepaprasto gaivumo vidun įpūtei. Ačiū.
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2008-05-27 22:08:51
..gražiai čia parašei...teisingai :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-05-27 20:30:29
svaiguliu tirpsta vantos beržinės
palietusios kūną šviežia žaluma
...berželio vantų kvapas atbangavo per vandenyną iki manęs...nuostabus poilsis ne tik kūnui, bet ir sielai tikrai, Cieksai...ačiū...
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-05-27 19:59:24
ramybėj ištirpus kūno būtis
...gundai viską mesti ir..
Anonimas
Sukurta: 2008-05-27 19:57:17
Gražu:)
Anonimas
Sukurta: 2008-05-27 19:28:36
Labai gilus pavadinimas, jau gali ir sustoti mintimis.
,,raudonu karščiu akmenų žaromis'', pirmą kartą šią eilutę perskaičiau taip: raudonu karščiu akmenų žmonės.
Gilus, kiekvienas žodis išgvildentas, išbaigtas. Nuostabus ir nekartojamas.
Ačiū. ;)