malkų kanklėm vėjai styguoja
čirška akmenys kvepiantys dūmais
vandens gyvastis bačkoj kunkuliuoja
pavargusiai sielai tikrą ramumą

    garas beržinis dvasią užlieja
    raudonu karščiu akmenų žaromis
    kyla į dangų švelniai apkerėta
    ramybėj ištirpus kūno būtis

svaiguliu tirpsta vantos beržinės
palietusios kūną šviežia žaluma
niekur kitur taip kvepėti negali
tikro lietuviško beržo siela