Santrauka:
Nesieti su dabartinėmis oro sąlygomis...
Jau obelys be žaliojo drabužio...
Sustirusios, nupurtytos nuogai.
O šiaurūs vėjai siautėdami ūžia.
Tuoj kaustys gruodas, tuoj ateis speigai.
Tik eglės žalios aplink seną sodą
Sunkiom šakom paguodos giesmę oš.
Ir žvaigždės danguje - ką lemia jos, ką rodo?
Kada ir kaip likimas jas praloš?
Aš nežinau. Ir obelys nežino.
Tegul miegos, kol pašalas išeis.
Pavasaris užduos joms žalio vyno -
Ir pasipuoš vėl žiedlapiais gražiais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2005-11-09 09:32:38
o tos obelys -
kaip ir moterys, puošėsi, puošiasi, ir pasipuoš,
kai tik pavasariai suoš:)
Vartotojas (-a): Sibilė
Sukurta: 2005-11-08 22:58:11
"aš nežinau. Ir obelys nežino"- kaip skaudžiai paprasta ir suprantama...gražus pastebėjimas
:
Sukurta: 2005-11-08 22:46:16
Patiko frazė apie žvaigždžių praloštą likimą. Įtartinai nuskambėjo pasakymas: "Pavasaris UŽDUOS joms žalio vyno". Aišku, buityje "užduoti" yra ir taip vartojamas.
Paprastas, aiškus, normalus eilėraštukas. Ir nuotaikingas, nors kalbama ir ne apie pačius geriausius orus. Gerai, kad ir pats autorius išplaukia iš tų eilučių.