Jau obelys be žaliojo drabužio...
Sustirusios, nupurtytos nuogai.
O šiaurūs vėjai siautėdami ūžia.
Tuoj kaustys gruodas, tuoj ateis speigai.

Tik eglės žalios aplink seną sodą
Sunkiom šakom paguodos giesmę oš.
Ir žvaigždės danguje - ką lemia jos, ką rodo?
Kada ir kaip likimas jas praloš?

Aš nežinau. Ir obelys nežino.
Tegul miegos, kol pašalas išeis.
Pavasaris užduos joms žalio vyno -
Ir pasipuoš vėl žiedlapiais gražiais.