Nesiliauk

Pargink, Dieve, vilties avinėlę
Iš tolstančių šiaurėn
Dangaus figūrų.

Įpūsk deguonies,
Kad pakilus ją pagaučiau,
O nepaskęsčiau nevilty.

Nesiliauk kurti man
Nepastovaus rytojaus
Su viltimi besispardančia glėby.
tyla pajūry

2008-05-24 17:41:24

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2008-05-25 13:21:26

Gražus kalbėjimas, bet koreguotinas, tiksliau- šlifuotinas. tai tik mano nuomonė, jausmas. I posmas- itin patiko. II - per paprastas, per tiesiogis, emocionaliai (asociatyviai) gal kiek grubokas... tad tarp abiejų- tam tikra duobė. III- patiko paskutinė eilutė. pirmosios dvi labai buitiškai nuskambėjo. Šiaip, Autoriuje potencialas tikrai slypi. Gal kiek kantrybės, kalbėjimo stiliui išlaikyti?

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2008-05-25 00:00:29

Pargink, Dieve, vilties avinėlę
Iš tolstančių šiaurėn
Dangaus figūrų.

...didingai ir kartu švelniai skamba...labai patiko,tarsi malda...

Anonimas

Sukurta: 2008-05-24 18:30:52

Su viltimi besispardančia glėby:)

Anonimas

Sukurta: 2008-05-24 17:52:46

Avinėlę? Tai gal avelę?
SkĘsti. Momentinis.