Dievas tai vieta,
Kur aš guliu naktimis.
Tai aistra,
Užpildanti mano mintis.
Būtent į šį pasitikėjimą,
Aš tikiu.
Tai mano vėliava,
Naujam kvėpavimui.
Neįprasta tyla,
Septyniasdešimtųjų taurėje,
Šiek tiek šokolado
Ir nė trupučio šampano.
Jautiesi toks gyvas,
Lyg skęstum gyvenime.
Jaučiu jausmą –
Nuodėmių sezonas artėja.
Išpažinčių vakarėlis,
Visa tai ne apie pinigus.
Visiem reikia paveikslo,
Apie kvaišalus ir spindesį.
Flirtas su likimu –
Liepsnų įaudrinimas.
Mes artėjame link –
Svajonių skrydžio sostinės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-05-25 13:45:03
Nieko skrydis- turi šarmo. Tobulinti, be abejo, reikia. II posmas- super pompastiškai nuskambėjo, ko šiame eiliuje, nemanau, kad reikėtų... III posmas- patiko, tam tikra intrigėlė... Mintis pati, manau, nebloga, tik iš ties- galėjo būti labiau sukoncentruota. Ta prasme, yra vietų, kurias išmetus- būtų daug priimtiniau. Siūlyčiau, parašius kūrinį- jį peržvelgti ir atsisakyti žodžių ar jų derinių, be kurių pati mintis- visiškai aiški....
Anonimas
Sukurta: 2008-05-24 14:02:10
SeptynIAsdešimt. Žaidi, bet skaitytoją blaškai tarp minčių srauto.