Tądien braidžiojau po šlapią pievą.
Iš neaprėpiamai pilko dangaus krito dideli, šalti lašai.
Atsimenu, kaip pakėliau galvą.
Ir į mano prievarta atmerktas akis ėmė kristi vanduo.
Aš neverkiau. Tik lietus riedėjo mano skruostais.
Rankos nebuvo nusvirusios. Ne.
Galbūt net sustirusius pirštus būčiau sugebėjęs transformuoti.
Į dar pakankamai tvirtus kumščius.
Tačiau mintyse apmirė tai,
su kuo pakildavau rytais.
Ir pasinerdavau į sapną naktimis.
KELIAS.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Albus Frenulum
Sukurta: 2008-05-26 20:38:29
gal kažkam ir nepatiko. bet rašiau nuoširdžiai, ne dirbtinai.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-05-25 13:30:32
Man taip pat pasirodė labai prozišku...
Anonimas
Sukurta: 2008-05-24 14:49:39
proziškas
gal reikėtų surašyta proza ir dėti į trumpuosius?
plaukiantis toks, ir pasakojamasis
kažkaip poezijos žanrui sudėtingai
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-05-24 13:47:00
taip , Salamanka teisi , deja... :)
Anonimas
Sukurta: 2008-05-24 13:46:39
Nelietuviškai, it prastas vertalas. Kapotas tekstas.
Anonimas
Sukurta: 2008-05-24 11:34:57
ne. labai dirbtina, primityvu ir kelia šypseną. žinau, kad galit rašyt geriau.
Anonimas
Sukurta: 2008-05-24 00:57:52
Verčia susimąstyti. Man patiko.
Vartotojas (-a): mildam
Sukurta: 2008-05-24 00:27:12
žavinga ... ypač patys paskutiniai 3 sakiniai