Pasibelsk į langą tu lietaus lašu,
Ar rasa rytine kriski man į širdį.
Aplankyki debesiu mažu, mažu,
Pakalbėsim, pakol nieks negirdi.
Tu šnibždėk pavasariu į plačią tamsą,
Plaukus pumpurais man tyliai glostyk.
Noriu vėl girdėti tavo švelnų balsą,
Jei miegu sapnu giliu užklostyk.
Juk atsimenu tave beveik šventu,
Delnus Tavo vargo išvagotus.
Atiduočiau viską, kad pabūt kartu.
Kad išliktum mūs susitikimu sotus.
Tyliai vėjeliu paglostai - išeini,
Su pavasariu ir vėl ne greitai grįši.
Patikėk, širdį manoj Tu gyveni,
Nesupyksiu jeigu vėl paliest išdrįsi...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gungnir
Sukurta: 2008-05-24 20:07:56
na tas "pakol" tai jau tikrai ir ausį ir akį rėžia, daug žodžių, kurie jokios prasmės neneša, o tik ritmą ir rimą palaiko...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-05-24 00:05:33
Tyliai vėjeliu paglostai - išeini,
Su pavasariu ir vėl ne greitai grįši.
...tyrai ir jausmingai skamba...išgyventas...labai gražus poetinis paveikslas, lyg nulietas ilgesinga akvarele...
Anonimas
Sukurta: 2008-05-23 19:54:52
pakol nieks --> kol. Kad išlaikytum ritmą pakeisk ir į 'niekas'.
tave beveik šventu --> šventą. Linksnių derinimo taisyklė.
kad pabūt kartu --> keisk tariamąja nuosaka.
ne greitai --> negreitai.
širdį manoj --> širdy.
ir kablelis prieš jeigu paskutinėje eilutėje.
Labai skambus kūrinys - įžvelgiau aliteracijų. Jaučiu meilę iš jo, bet nebanaliai išreikštą. Puiku.
Anonimas
Sukurta: 2008-05-23 16:02:08
jausmingumo kupinas...
tarsi poetinis laiškas - prisiminimas...
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2008-05-23 11:25:29
gražu...ypač pirmos eilutės patiko :)